Pervalka (vok. Perwelk) – pati mažiausia gyvenvietė Neringos mieste,neskaitant Alksnynės viensėdžio.Ji įsikūrusi prie Kuršių marių Pervalkos įlankoje,beveik pusiaukelėje tarp Nidos ir Juodkrantės.Šiaurinis įlankos kyšulys yra Arklių Ragas, pietinis – Pervalkos Ragas. Aukščiausios kalvos ties Pervalka-Birštvyno ir Skirpsto kopos.Čia prieš karą pastatytas priešgaisrinis bokštas,o 1975 m.-skulptoriaus A.Jonušo paminklas prūsų– lietuvių visuomenės veikėjui, lituanistui, teologui, tautosakininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui Liudvikui Rėzai (1776  – 1840).

Iki XIX a. pradžios Pervalkos rago pietiniame krante, prie Karvaičių įlankos, buvo Karvaičiai – kaimas, vėliau užpustytas smėlio.

1836-1843 m. Pervalkos gyvenvietę įkūrė užpustyto Naujųjų Naglių kaimo gyventojai. XIX a. viduryje čia buvo 5 sodybos ir 46 evangelikų liuteronų tikėjimo gyventojai,kurie daugiausia vertėsi žvejyba.Pastatai buvo skurdūs,mediniai,dengti nendrėmis,statyti tiesiog ant smėlio,kad lengviau būtų galima juos perkelti  į saugesnes vietas,gresiant užpustymui ar nuplovimui.

Nepaisant skurdo,1849 m Pervalkoje pastatoma pirmoji mokykla.

1880-1881 m. vėl pradėjus pulti smėliui, žmonės persikėlė apie 1,5 km šiauriau,į dabartinę Pervalkos vietą.

1990 m.ties Arklių ragu pastatytas švyturys.

Spėjama, kad gyvenvietė taip pavadinta dėl to, kad gyventojams reikėjo savo daiktus valtimis pervilkti iš Naglių kaimo,kuriantis Pervalkos įlankoje. 

Kita kilmės versija – nuo žodžio „pervalkas“, reiškiančio sausumą tarp dviejų vandenų, per kurią velkami laivai. Būtent taip, keičiantis metų laikams, Kuršių nerijos žvejai vilkdavo savo laivus nuo jūros prie marių ir atvirkščiai.

XX a.pradžioje Pevalka beveik pasiekė savo dabartinės teriorijos dydį,o ketvirtąjame dešimtmetyje tapo oficialia poilsiaviete.

Šiuo metu Pervalkoje nuolat gyvena apie 40 žmonių.

Geriausiai Pervalką apibūdina J.Pronckus (1937“ Lietuvos Sachara“) – Tai toliausiai nuo pasaulio ir arčiausiai dangaus esanti vieta.